Nepatogi tiesa apie darbą įmonėje: kvailiausias šių laikų uždarbio būdas
Nuo vaikystės tėvai mums pastoviai sakydavo: stropiai mokykis, stenkis, daryk namų darbus, atidžiai klausykis mokytojų. Įstok į gerą universitetą. Būtinai daryk viską, kad sėkmingai pabaigtium studijas. Įsidarbink geroje įmonėje ir būk p̶a̶k̶l̶u̶s̶n̶u̶s̶ ̶v̶e̶r̶g̶a̶s̶ pavyzdingas, savo vietą žinantis įmonės darbuotojas.
Nors tėvai ir linki mums kuo daugiau gero, tam tikrais klausimais jų patarimai gali būti pernelyg konservatyvūs ir tiesiog neatitikti dabartinio laiko, galimybių ir geriausių šių laikų praktikų. Tėvai padeda kaip tik gali, tačiau mūsų laikai kardinaliai skiriasi nuo jų laikų – mūsų tėvai niekada neturėjo tiek galimybių.
Dabar mes visi turim ženkliai daugiau galimybių, nei turėjo bet kada prieš mūs gyvenę žmonės. Šiais laikais, jeigu turi bent šiek tiek nedurną galvą, drąsos ir užsispyrimo, gali susikurti bet kokį tau patinkantį gyvenimą. Būtent tokį gyvenimą, kokį nori gyventi pats, ir visos durys prieš tave atviros.
O šiaip, kokio būtent tu nori gyvenimo?
Turėti daug milijonų, vairuoti violetinį Lamborghini ir tūsinti su supermodeliais?
Keliauti po visą pasaulį ir tyrinėti unikalias vietas, kultūras, tradicijas ir papročius?
Ar tiesiog gyventi jaukiame name ir leisti didžiąją dalį savo laiko sode, garaže ir su šeima?
Nu tai sveikas tada atvykęs į realybę: samdomas darbas yra pats netinkamiausias būdas pasiekti bet kurį iš šių gyvenimų. Taip taip, įmonių darbuotojai ne taip dažnai vairuoja supermašinas, ir jiems retai pasitaiko galimybė apkeliauti pasaulį. O su šeima jie dažniausiai praleidžia daug mažiau laiko nei su savo kolegomis.
Šiame straipsnyje aš paaiškinsiu, kodėl dirbti samdomu darbuotoju įmonėje yra mūsų laiko, jėgų ir potencialo švaistymas. Iš karto noriu pabrėžti: apie 7 metus su pertraukomis dirbau įvairiausius darbus: pradedant gelbėtoju(tikrai visai smagu) ir baigiant programuotoju Lietuvoje gerai žinomoje IT įmonėje.
Viską mečiau, nepaklausiau nieko ir šiuo momentu jau virš metų gyvenų savo svajonių gyvenimą: keliauju po visą pasaulį, dirbu laisvu grafiku ir nepriklausomai nuo lokacijos. Daugiau apie tai gali sužinoti mano istorijoje. Tats praėjau pro visą šitą virtuvę, galiu palyginti visus skirtumus, kalbu nuoširdžiai ir iš asmeninė patirties.
Šiame straipsnyje aš paaiškinsiu kodėl taip nerekomenduoju dirbti įmonėje. Čia nebus politkorekcijos, patogaus mandagumo ir robotiškai-biurokratinių kalbų. Mes nusiimsim rožinius antstunkius, įvertinsim realią situaciją ir kartu pažiūrėsim tiesai į akis. O gale straipsnio bus bonusas: kiti būdai užsidirbti pragyvenimui. Ir ne, tai ne tinklinis marketingas. Okey, preliūdijų jau pakaks, pirmyn!
Taigi, kodėl esu toks įsitikinęs, jog samdomas darbas įmonėje šiandien yra pats šūdiniausias iš visų legalių būdų pragyventi?
Atlyginimas - mažoji dalis tavo vertės
Tai yra kvailiausias ir mažiausiai ilgalaikių perspektyvų turintis būdas užsidirbti pinigus. Kas apskritai pasakė tau, jog tai vienintelis ir teisingiausias būdas užsidirbti? Koks nors kitas samdomas darbuotojas su sistemos praplautom smegenim?
Pagrindinė problema yra tai, jog tau moka tik tuomet, kai tu tiesiogiai ir aktyviai dirbi. Gauni atlyginimą? Būk geras ir sedėk darbe visas tau priklausančias ~180 valandų per mėnėsį. Niekam neįdomu kad tu jau padarei visus savo darbus – papildomo darbo visada tau suras.
Kam apskritai rūpi kad jokiu būdų nepraleistum mažiau laiko savo darbe? Tik nedideliai saujai žmonių: tavo bosui ir grupei kolegų. Tačiau didžiajai daliai pasaulio(o taip pat ir klientams) nusispjauti kiek laiko tu praleidi darbe, vienintelis dalykas ko visiems jiems reikia – vertės ir realių darbo rezultatų.
Dirbant optimaliai, protingai ir produktyviai, mes dažnu atvėju galim atlikti darbus greičiau ir efektyviau, ir tokiu atvėju laimi visi. Visi apart taves, darbuotojo. Štai paprasta situacija:
Dirbi baldų įmonėje surinkėju, uždirbi 1200€ į rankas ir važiuoji pas klientą surinkti kelias spintas, komodas ir lovą. Daleiskim tavo įmonė už šias paslaugas nustatė 300€ kainą ir įspėjo klientą, jog surinkimas gali užtrūkti visą dieną.
Diena tavo tiesiog nuostabi: atvažiavai puikios, darbingos nuotaikos, perskaitei visas instrukcijas, klientas pavaišino arbata ir paaiškino kas ir kaip. Viskas šiandien tau eina labai sklandžiai – pasigavai gerą bangą, konkrečiai paemei jautį už ragų ir visus baldus surinkai per keturias valandas.
Ar tai reiškia, jog klientas gavo mažiau vertės ir turi sumokėt mažiau? Ne, akivaizdu jog jis kaip tik išlošė iš tavo super produktyvumo – jis nebeturi stovėti su žvake rankoje, visi baldai yra surinkti. Dabar jis gali pasidaryti kelias nuotraukas Instagramui ir laimingai leisti savo likusią dienos dalį kaip nori.
Tačiau grįžtam prie taves, kokia yra situacija? Tau liko dar mažiausiai pusė darbo dienos. Namo važiuosi, žmoną ir vaikus nusivesi į parką? Svajonė, lik sveika. Važiuok toliau, o jeigu nėra kitų užsakymų ar darbų, grįžk į sandelį ir tvarkykis ar “apsimesk jog dirbi”, nes savo visą savo darbo turi išdirbti, nesvarbu kad pabaigei darbą anksčiau nei tikėjosi.
Dabar žiūrėk kokie tavo “jaučio paėmimo už ragų” rezultatai:
- Sutaupei pusę dienos klientui: jis labai laimingas, rekomenduos dabar įmonę kitiems. Reali nauda iš to tik įmonei ir tavo bosui.
- Sutaupei pusę dienos įmonei: tave gali siųsti į kitą objektą arba šluoti sandelį. Nors ir pabaigei viską dvigubai greičiau nei tikėtasi, namo važiuoti negali – turi išdirbti visą darbo laiką.
Dabar tokia pat situacija, tik esi savarankiškai dirbantis(laisvai samdomas) darbuotojas. Visų pirmą, kaip sakoma, dirbi ant saves. Surinkai baldus per pusdienį, gavai savo 200-250€(dažniausiai gausi mažiau nei įmonė, tačiau visi pinigai atitenka tau).
Ir viskas! Jeigu yra kitų klientų eilėje, gali važiuoti pas juos ir užsidirbti dar. Arba gali važiuoti ilsėtis ir mėgautis likusia diena. Tu gauni ne už darbo laiką, o už savo sukuriamąją vertę. Klientui visiškai nereikia kad tu “atbūtum” savo darbo laiką pas jį, jis nori tik kokybiškos ir laiku suteiktos paslaugos, viskas.
Toks klientas po to rekomenduos tave savo draugams. Ne įmonę(vėl gi, nieko iš to negauni), o būtent tave. Todėl tavo efektyvumas labiau atsiperka: iš klientui sutaupyto laiko tu gausi papildomą naudą: tai rekomendacijos kitiems. O to pasekoje nauji potencialūs klientai ir projektai tau.
Įmonė yra kaip tarpininkas tarp galutinių klientų ir taves. Ir atstovaudamas ją, tu palieki jai visus šlovės vainikus, ateities rekomendacijas, padėkas, pažintis, ryšius ir visus kitus svarbius dalykus. Taip, tave gali gerbti įmonėje, tačiau tai visvien yra tik mažoji dalelytė visos naudos, kurią galėtum gauti.
Tu maitini daugybę burnų
Įmonių darbuotojai beveik visais atvėjais kenčia nuo didžiausios mokestinės naštos. Būtent tokius žmones valstybės melžia labiausiai. Darbuotojai turi mažiausiai kontrolės, lankstumo ir pasirinkimo laisvės.
Tačiau ten viršuje sėdi nedurni žmonės, ir visa mokestinė sistema yra padaryta labai gudriai – tau niekada be rimtos priežasties neparodys kiek tu ir tavo darbdavys sumokate mokesčių. Aš parodysiu, nes turiu tam rimtą priežastį – noriu daugiau laisvų žmonių. Pavyzdys: tu gauni 900€ į rankas. Štai visa situacija:
Kaip rodo atlyginimų skaičiuoklė, nors tu ir gauni tik 900€, visa darbo vieta darbdaviui kainuoja net 1442.55€. Iš jų 542.55€ (virš 37%) sudaro mokesčiai. Didžioji dalis jų yra išskaičiuojama iš tavo atlyginimo, dalį sumoka darbdavys. Bet gali būti užtikrintas: visus pinigus, kuriuos darbdavys moka už tave ar kitaip išleidžia dėl taves, jis laiko tavo darbo užmokeščio dalimi.
Kaip ir visi kiti dalykai: bonusai, atostogos, patalpų nuoma ir išlaikymas, įmonės mašinos ir kuras, arbata darbo vietoje ir visa kita. Kad įmonė apmokėtų visa tai – darbuotojai turi sukurti daugiau vertės, nei gauna realaus atlyginimo.
Tiesiogiai ar netiesiogiai, bet už viską įmonėje moka darbuotojai, kurie joje dirba. Įmonės darbuotojas vidutiniškai gauna iki 20% savo sukuriamos vertės. Būtent iš likusių 80% ir yra apmokamos visos kitos sąskaitos, apart tavo.
Kiek gaus tas baldų surinkėjas už tas 4 super produktyvias valandas? Tiek pat kaip jam ir priklauso už 4 darbo valandas jo atvėju: 30€. Dar kažkiek atiteks įvairiems mokesčiams, o visus likusius pasiema įmonė ar jos savininkai.
Taip, tu dar maitini ir įmonės savininkus, investorius, kreditorius, partnerius ir kitus. O kaip tu galvoji jie perka savo naujausius Mersus ir sodybas? Nemanai, jog tavo darbo vaisiai maitina daugokai burnų?
Pasikartosiu, būtent samdomų darbuotojų darbo vaisiai yra dalinami labiausiai, būtent iš jų imami didžiausi mokesčiai valstybei ir verslininkams. Kodėl? Tiesiog pagalvok, kas turi daugiau įtakos sistemai ir labiau pritaiko ją sau? Paprasti darbuotojai, ar verslininkai ir investuotojai?
Tai nesaugus pajamų šaltinis
Didžioji dalis žmonių mano, jog darbas įmonėje – tai pats stabiliausias ir saugiausias būdas aprūpinti save ir savo šeimą. Tu kas mėnėsį gauni atlyginimą ir esi ramus, žinodamas kad už tave jau viskas nuspręsta ir galvoti tau apie nieko nereikia. Labai saugu, tiesa?
Tam yra labai geras atsakymas Anglų kalboje: bullshit. Iki šiol nerandu tinkamo vertimo šiam žodžiui Lietuvių kalboje, tai yra kažkas vidutinio tarp žodžių „nesąmonė, bevertis ir mėšlas”. Jeigu kas iš jūsų žinote atitinkamą, tokį pat emocingą žodį Lietuvių kalboje, susisiekite su manimi, mums reikia pasikalbėti.
Okey, pajuokavom ir grįžtam. Taigi, visuomenėje vyrauja stipri iliuzija, jog samdomas darbas yra saugus ir stabilus būdas aprūpinti savo gyvenimą ir finansuoti savo svajones.
Saugumas ir stabilumas(o tuo pačiu ir pagrindinis tavo pajamų šaltinis) labai greitai gali dingti kai kitas ištars tiesiog du žodžius: v̶a̶l̶i̶n̶k̶ ̶i̶š̶č̶e̶ tu atleistas.
Taip, yra reglamentai, taip yra sąlygos ir taip, tau sumokės poros mėnėsių atlyginimą, jeigu atleistas ne dėl savo kaltės. Tačiau mes čia žiūrim į viską blaivai ir vertiname realią situaciją. Ar tikrai kažkam sunku tave atleisti, ar net priversti tave pačiam parašyti prašymą išeiti iš darbo?
Kas būna kai palieki įmonę? Tu prarandi pagrindinį ir svarbiausią savo pajamų šaltinį. Tenka ieškoti naujo darbo arba stoti į LDB. Ir jeigu tu dirbi padavėju, tikriausiai poros savaičių bėgyje susirasi panašų darbą. Tačiau kas, jeigu esi kvalifikuotas darbuotojas? Ar tikrai visada pavyksta greitai susirasti darbą, kuriame sąlygos yra bent jau ne blogesnės, nei praeitam?
Ir kas būna kol ieškai? Teisingai, tu negauni pajamų, nes tau moka tik už aktyvų darbą. O kai susirandi, viska pradedi nuo pradžių. Darbas įmonėje nėra saugiausias būdas užsidirbti pinigus. Saugu yra tada, kai kontroliuojama, o darbuotojai turi mažiausiai kontrolės iš visų.
Vadovo ir kolegų nepasirinksi
Ir klientai taip pat nevisada būna teisūs. Žinai kas būna kai dirbi “ant saves” ir savo kelyje sutinki visiškai nemalonų ir neadekvatų žmogų, kurio nenori nei matyt? Pasakai „kitas”, apsisuki ir išeini dirbti su kitais.
Niekas taves negali žeminti, priekabiauti, negražiai vadinti, provokuoti, ar kitaip “ėsti”. Klientai taip pat neturi teisės rėkti į tavo telefoną, ypač dėl savo pačių padarytos klaidos(tikrai įmanomas atvėjis, visi žinom).
Verslo ir savarankiškos veiklos pasaulyje tu dažnai turi galimybę vengti negatyvių žmonių ir rinktis darbą su maloniais. Kuo mažiau streso darbe, tuo laimingesnis jautiesi ir tuo produktyviau tu gali dirbti.
Dirbant įmonėje taip būna nevisada. Pameni, beveik kiekviename filme apie ofisinį gyvenimą yra koks kvailys, kuris visus ėda ir spaudžia, bet niekas jam negali nieko pasakyti. Kartais tai būna bosas, kartais tai būna tam tikro skyriaus vadovas, o kartais tiesiog vienas iš tavo kolegų.
Taip būna ir realiam gyvenime. Ir tu negali jo paimti ir atsikratyti, tu kiekvieną dieną jį matai, su juo dirbi, o kartais dar ir privalai šypsotis, tylėti ir ramiai klausytis visų jo nesąmonių.
Pagal tyrimus, vienas iš efektyvių žingsnių link laimės ir ramesnio gyvenimo yra atsikratymas visų žmonių, kurie tave daro nelaimingu. Tačiau dirbant įmonėje tu atsikratyti jų negali ir privalai su tuo taikytis.
O dar, pagal tavo įmonės kodeksą klientas yra visada teisus. Nors ir tu ir bosas ir pats klientas gali suprasti kieno iš tikrųjų čia kaltė, būtent tu turi klausytis visko. Ir ne, tu negali tiesiog paimti, paspausti raudoną mygtuką ir baigtį nemalonų pokalbį. „Kiekvienas klientas mums yra svarbus. Taip, jis neteisus ir šiaip neadekvatus, bet turi su tuo susitaikyti.” – sako tau vadovas. Faktas, ne jis gi turi sedėti ir klausytis rėkimo į telefoną?
Mes, žmonės esame socialiniai padarai ir aplinkiniai daro gana didelę įtaką mūsų gyvenimo gerovei. Galimybė vengti nemalonių, negatyvių žmonių ir bendradarbiauti su mums patinkančiais, yra vienas iš labiausiai man asmeniškai imponuojančių dalykų mano darbe.
Pajamos turi lubas
Jeigu jauti, jog darbe gauni mažiau pinigų nei tau reikia, ką tu gali padaryti? Nueiti pas savo bosą ir paprašyti algos pakelimo? Ar prašyti daugiau viršvalandžių? Tame ir esmė jog turi prašyti, o rezultatas labai priklauso nuo kito žmogaus sprendimo(kartais pagrįsto o kartais ir ne).
Viršvalandžiai toli gražu nevisada yra noriai dalinami ir adekvačiai apmokami(o kartais apskritai neapmokami). Apie algos pakelimą iš vis atskira kalba: tam pokalbiui reikia ruoštis, teikti argumentus, dėrėtis(yra net knygos parašytos šia tema). Bet kokiu atvėju, galutinis sprendimas yra ne tavo.
Kitas labai realus variantas – tu gali susirasti “chaltūrkę”, bet tada iš karto klausimas, kodėl nenori savarankiškai dirbti(chalūrinti) pilną darbo laiką? Ir jeigu jauti, jog reikia daugiau pinigų – tiesiog stenkis susirasti daugiau projektų. O ilgalaikėje perspektyvoje projektus tau bus rasti vis lengviau ir lengviau.
Ir nieko nereikia prašyti – vieną mėnėsį dirbk mažiau, kitą gali kad ir arti kaip arklys, priklausomai nuo to, kiek tau reikia pinigų konkrečiu momentu. Aš asmeniškai, žinodamas kad pas mane į Tailandą atvažiuoja geras draugas, dirbau beveik kiekvieną dieną po 8-10 valandų, įskaitant ir savaitgalius. Tačiau kai jis atvažiavo, du mėnėsius beveik visiškai nedirbau, pagrinde keliavau. Tokia galimybė – neįkainuojama!
Nulis laisvės ir lankstumo
Esi pastoviai surištas reglamentais ir sutartimi su įmone. Tau pasako kaip ir ką turi kalbėti, kaip turi rengtis, kur turi eiti ir prie kokių projektų ir su kuo tu turi dirbti. Tavo sprendimai čia daro mažai įtakos – įmonė dažnu atvėju darys taip, kaip yra geriau ir pelningiau būtent jai.
Per daug spardytis negali – prarasi pagrindinį savo pajamų šaltinį, senuk. Greitai pakeisim tave kitu. Tau dažniausiai belieka klausytis ir dirbti taip, kaip iš taves nori, o ne taip kaip tau pačiam atrodo geriau.
Atostogos? Kokios atostogos, dabar pas mus įtemptas laikotarpis. Kitą mėnėsį? Ne, manau iki Rūgsėjo galo atostogų suteikti negaliu. Aha, suprantu kad savo šeimai pažadėjai vasaros atostogas Krotaijoje, bet niekuom negaliu padėt, darbas yra darbas. Nuvyk rudenį į Egiptą, užteks.
Atostogos darbe daugeliui žmonių yra viena iš skaudžiausių(deja ypač Lietuvoje), temų. Įmonių darbuotojai yra pastoviai pririšti prie savo darbo, jie beveik visiškai neturi laisvės. O atostogų dažnai tenka ne tiesiog prašyt, bet reikalauti.
O kas jeigu gyvenimas prispaudė ir tiesiog paprasčiausiai žmogiškai pavargai? Kas jeigu tu nori išlėkti mėnėsiui į Tailandą, kad išjudinti savo gyvenimą, išgydyti savo žaizdas, sukaupti jėgų tolimesniam gyvenimui ir tiesiog pailsėti?
Savarankiškai dirbantis žmogus galėtų sau tai leisti. Jeigu jis pastaruoju metu užsidirbo pakankamai pingų ir jaučia, jog jam užtenka. Jeigu jis supranta jog dabar ne pinigai galvoje, jis gali sau leisti paimti ir pailsėti: lėkti pakeliauti, pagyventi pas gimines kaime, ar tiesiog paimti ir praleisti mėnėsį namuose su savo šeima.
Jeigu dirbi įmonėje ir pasakai, jog nori mėnėsį laiko pailsėt, 9 iš 10 atvėjų atsakymas bus maždaug toks: “Koks dar Tailandas? Koks dar mėnuo kaime ar namie? Viskas tau gerai? Ėėė, Petrai, atnešk čia alkotesterį, tikrinsim piliečio blaivumą šiandien, tokių bajerių senai jau negirdėjau”.
Šis apribotas lankstumas užkerta kelią ne tik kelionėms, laikui su šeima, bet ir daugeliui savarankiškų ir papildomų veiklų, kurių gali norėti žmogus kad pilnai realizuotų save gyvenime ir visuomenėje.
Prarandi drąsą kovoti už teisybę
Manau kiekvienas iš mūsų ne kartą ir ne du matė, kai žmonės labai skundžiasi savo darbu. Užknisantis vadovas, nemalonūs pokyčiai, blogos sąlygos, išnaudojimas, atostogų apribojimas, netvarkingi darbo įrankiai ir taip toliau.
Kartais tokie nusiskundimai tai tiesiog nuovargis, tačiau dažnai jie visai pagrįsti. Darbuotojų išnaudojimas yra labai rimta problema Lietuvoje(ir ne tik). Man asmeniškai ne kartą teko stebėti kaip žmonės dirba viršvalandžius už ačiū(arba net be jokio ačiū). Kaip darbuotojai atlieka jiems nepriklausančius darbus. Arba kaip žmogus dirba su netvarkingais darbo įrankiais nes įmonė banaliai nori sutaupyti pinigų.
Tačiau didžioji dalis žmonių tik tyliai skundžiasi. Jie nedaro jokių realių veiksmų, nekovoja už teisybę ir už savo gerovę. Susitaiko, nuleidžia akis prieš vadova, nuryja ir apsimeta kad viskas gerai, gal kaip nors.
Kaip bebūtų liūdna, samdomas darbas dažnai atima iš žmogaus laisvės jausmą, drąsą, nuomonę ir teisybės siekimą. Jie kaltina visus aplink dėl įvairių problemų darbe, tačiau patys neatsistoja, nepasako tvirto ne ir nepasiūlo kito sprendimo.
Jeigu tu negali atsakyti perdaug sau leidžiančiam vadovui “užsičiaupk”, jeigu negali paspausti raudono mygtuko kalbant su emociškai nestabiliu klientu ar kolega – esi puikus to pavyzdys.
Jeigu negali pasakyti “ne, aš nedarysiu šio man nepriklausančio darbo”, “ne, negaliu likti Penktadienį ilgiau” arba “taip, man priklauso atostogos ir aš į jas noriu eiti” – esi tiesiog idealus pavyzdys.
Samdomas darbas psichologiškai spaudžia ir tai yra suprantama: didžiajai daliai žmonių tai yra vienintelis pajamų šaltinis. Būti atleistam yra lengva ir baisu. Tu nekontroliuoji beveik nieko sistemoje, bet ji kontroliuoja tave. Tu neesi partneris, tu dirbi kažkam, virš taves yra aukštesnių pareigų žmonės.
Tu turi įsipareigojimų, turi čekius kuriuos reikia apmokėti, šeimą kurią reikia išmaitinti. Ir jeigu prarasi šį darbą – tavo gyvenime gali atsirasti ne itin šviesus laikotarpis. Sukandi dantis ir sėdi Penktadienį iki vakaro. Darai darbą, kuris nėra tavo pareiga. Ir tyliai su šypsena klausaisi kaip ant taves rėkia klientas.
Būtent apribota žodžių ir veiksmų galimybė ir yra pagrindinė priežastis kodėl žmogus turi užsidėti į darbą kaukę. To pasekoje jis ne tik išduoda ir laužo savo asmeninius principus, bet ir dažnai priverstas aukoti įvairias kilnias žmogaus savybes: drąsą, sąžiningumą, savigarbą, teisingumą.
Dažnai visuomenės nuomonė žmogui būna tokia svarbi, kad net suprasdamas šias problemas, jis bijo kažką pakeisti ir tapti balta varna. To pasekoje jis ir toliau tiesiog sėdi šešėlyje, pamiršęs savo vaikystės svajones ir neišnaudodamas net mažos dalies savo didžiulio asmeninio potencialo.
Geros naujienos: viską gali pakeisti
Ir nesvarbu kiek laiko tu prabuvai šešėlyje, kiek laiko tu buvai sistemos dalimi ir kokia tavo praeitis, pakeisti savo gyvenimą yra niekada nepervėlu! Štai kokią nuostabią vizitinę kortelę gavau iš kito laisvai mąstančio žmogaus, keliaudamas Naujoje Zelandijoje:
Visiškai sutinku su tokia optimistiška gyvenimo filosofija. Mes esame patys savo likimo kalviai ir visada turim galimybę pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę.
Mes gyvename beveik begalinių galimybių laikais, gyvename laikotarpyje, kuomet galime viską. Net nestudijuojant universitete galime išmokti naujo įgūdžio(ką aš sėkmingai padariau). Ir jau su tais naujais skillsais mes galim atidarinėti naujas duris ir koreguoti savo gyvenimo kursą.
Šiaip jau dabar noriu pasakyti tau nuo saves – respect. Jau vien tai, jog radai pakankamai laiko, jėgų, valios ir drąsos nesustoti skaityti ir daeiti iki čia, parodo jog esi žmogus, turintis potencialą pasiekti savo tikslų.
Savo gyvenime išbandžiau daugybę įvairių darbų, net nežinau tiksliai kiek(bet žinau tiksliai, jog daugiau nei 15). Kai kurie darbai buvo geri, kai kurie nelabai, tačiau visa tai buvo pamokos ir labai svarbi patirtis. Užtat dabar, paragavęs tų karčių šaknų, moku vertinti ir pilnavertiškai mėgautis tais saldžiais vaisiais, kuriuos man atneša mano darbas.
kaip ir dauguma mūsų – dirbdami įmonėje.
Tačiau tam tikru momentu jie suprato, jog laikas padaryti žingsnį iš sistemos link tokio gyvenimo, kokį jie nori gyventi. Būtent taip ir yra kuriami įvairūs papildomų pajamų šaltiniai ir įkvepiančios veiklos. Taip ir gimsta savarankiški darbai, online verslai, ir ilgalaikiai, ambicingi ir drąsūs projektai.
Viename iš tokių projektų tu šiuo metu ir esi. Sukurtas jis visų pirma tam, kad atverti akis kitiems, ir asmeniniu pavyzdžiu įrodyti, jog visi mes turim laisvę ir galimybes susikurti tokį gyvenimą, apie kuri patys svajojame. Rašydamas apie tokius dalykus pats įgaunu įkvepimo ir tikiuosi sėkmingai įkvėpti kitus!
Todėl jeigu nori atsikratyt šių problemų ir gyventi laisviau, verta atkreipti dėmėsį į kitus uždarbio būdus. Pavyzdžiui, daugelis profesijų leidžia dirbti tiesiogiai su klientais. Palyginus su darbu įmonėje, laisvai samdomas darbas turi daug privalumų ir suteiks tavo gyvenimui ženkliai daugiau lankstumo.
Taip pat gali taikytis dar aukščiau ir padaryti sekantį žingsnį link gyvenimo laisvės, tapdamas freelanceriu. Paprastąja kalba, freelanceris yra tas pats laisvai samdomas darbuotojas, tačiau teikiantis savo paslaugas internetu. Freelanceriai turi galimybę dirbti kada nori ir kur nori, to pasekoje jie mėgaujasi didžiausia laisve ir lankstumu.
Visą tai pasiekti šiais laikais gali kiekvienas žmogus: yra pilna freelance profesijų, kurias gali išbandyti ir pasirinkti labiausiai tinkamą būtent tau. Nori dar vienos geros naujienos? Nebūtina studijuoti universitete, internete gali rasti daugybę kokybiškų, nemokamų online kursų.
Parašiau visą straipsnį apie tai, kiek daug laisvės gauni tapęs freelanceriu. Pats prieš kelis metus pasirinkau šį kelią ir tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime. Tai leido man sėkmingai pasiekti vieną didžiausių mano svajonių: keliauti dirbant savo mėgstamą darbą, laisvu grafiku ir iš bet kurio pasaulio taško!
Puslapyje mano istorija dalinuosi savo kelio pradžia ir asmenine patirtimi kaip mečiau nemėgstamus darbus, tapau laisvu ir pradėjau gyventi pilnu tempu. Labai tikiuosi tapti tavo įkvėpimo šaltiniu ir tau įrodyti – tu taip pat gali gyventi savo svajonių gyvenimą.
Ačiū kad perskaitei. Nuoširdžiai linkiu ir tikiuosi, kad naujos žinios atneš tau begalybę naudos, ir taps tavo teigiamų ir drąsių pokyčių dalimi.
Vertas dėmėsio straipsnis?
Draugai ir aš būsim dėkingi jeigu pasidalinsi!
