Motoroleriu nuo Lietuvos iki Portugalijos.1 dalis: kaip viskas prasidėjo
Aloha, chebrytė!
Kai kurie mane pažįstantys žinot, jog man teko nuvažiuoti 49cc motoroleriu nuo Lietuvos iki Portugalijos.
Maksimalus jo greitis buvo apie 55km/h. Maža to, už nugaros dar sėdėjo buvusi mergina (ji dar nežinojo kur ji veliasi, bet apie tai vėliau).
Taigi: aš su mergina, 2 kuprinės + 2 tašės, mororoleris, paauglystės svajonė ir ~6000km. Draugams ne kartą pasakojau, o dabar nusprendžiau šią istorija pasidalinti su visais.
Kaip vakar pamenu kai sustojom kažkokiam Ispanijos miestelyje prie šviesoforo. Šalia sustojo mašina ir pro langą išlenda Ispanas:
– LT čia Lietuva? Jūs iš Lietuvos?
– Taip, mes iš Lietuvos.
– Su šiuo mopedu važiavote dviese iki Ispanijos?! Kiek laiko?! Ir kur važiuojate Ispanijoje?
– Jau apie du mėnėsiai. Šiaip mes važiuojam toliau iki Portugalijos, tai dar apie 1000km liko.
– Kąąąą?! THIS IS LOCO! YOU ARE LOOOCO! (Jūs nesveeeiki).
Akys ant kaktos, pasuko pirštą prie smilkinio ir greitai dingo.
Mes nusijuokėm, davėm vienas kitam pitakus ir pirmyn į Portugaliją! Loco as fuck, žinom tą ir patys, o kas nerizikuoja tas negeria šampano(arba Ispaniško gazpacho)😏
Keli fun faktai apie kelionę:
– važiuota 75 dienas
– įveikta apie ~6000km
– Kinietiškas 49cc motoroleris „Berini”, greitis iki 55 km/h
– kartu buvo mergina + 2 mūsų kuprinės + 2 mini tašės extra daiktams. Viso apie 170-180kg.
– didžiąją dalį naktų leidome palapinėje ar hamake prie ežerų/upių/pliaže
– važiavome kuo ramesniais kaimo keliukais
– 10-20 val. per savaitę dirbome online(abu freelanceriai su laisvu grafiku)
Nuo ko viskas prasidėjo?
Aš maaax mėgstu nuotykius ir keliones. Po pasaulį keliauju jau 6 metus. Šaltuoju sezonu dažniausiai būnu tropikuose, o šilčiausius mėnėsius paprastai leidžiu Lietuvoje.
Štai kaip skambėjo viena iš mano paauglystės svajonių:
Atrinkti 3-4 savo draugus, max maladėc pacanus. Nusipirkti kartu kokią pigią, patikimą mašiną. Sudėti kuprines, susimesti ant kuro ir per patį Vasaros piką nuvažiuoti iki Portugalijos.
Kodėl būtent Portugalija? Nes tai tolimiausias kontinentinės Europos taškas nuo Lietuvos ir šiaip, norėjosi pravažiuoti per visą Europą.
Norėjosi maaax crazy nuotykio su draugais. Norėjau pravažiuoti pro visą Lietuvą, stoti valgyti kebabus ir maudytis ežeruose. Miegoti tai palapkėse tai hosteliuose – koks skirtumas, bet kokiu atvėju kartu mums bus achujėnai!
Ir kad visas kelias būtų 2-3 savaičių nuotykis: visokie kasekai Amsterdamo baruose, tūsai, panos, palapinės ir hamakai, maudynės, šokinėjimai nuo uolų, sportas. Daug juoko, daug maisto(pagrinde kebabai, picos ir panašiai, nes Klaipėdckai pacanai pastos bolognese nevalgo).
Važiuoti neskubiai, pasimėgaujant ir maksimaliai pasineriant į nuotykį. Mašinoje junginėti „po vieną dainą”. Kartais sustoti ir pagyventi porą dienų čia, porą dienų ten. Pro mašinos langą iškišti prezervatyvą ir kad jis taptų balionių, žvengt ir prikolint. Grynas pacaniškas road tripas, kaip tuose filmuose. Iki pat Portugalijos pakrantės.
O jau ten norėjau susimesti ant pigių pliažinių apartų/kambarių ir savaitę-dvi kartu pagyventi, pasurfinti, sportuoti, žiūrėti saulėlydžius ir pagyventi kaip sakoma „ant pilnos katuškės”.
Ir nors aš ne kartą savo draugams tą siūliau, deja tas paauglystės tripas taip ir neįvyko.
Nu žinot, standartinės nekeliaujančių draugų atmazkės:
– bleee senelyzai čia visą štuką-dvi litų atsieis, negaliu tiek skirt kelionei
– seni tai mes čia visą mėnėsį taškysim šaibas, geriau aš max arsiu kad užsidirbti ant išsvajoto bemso
– aš tai mąstau visai Vasarai išlėkt į Norgę ir kapot žuvų galvas
– taigi Vasarą ir Lietuvoje zaebis seeeniii, nafik ta Portugalija?
– nu bet čia labai toli, o kas jeigu kelyje tačka suges?
Da pochui jeigu ji suges! Įsijungsim video ir bandysim taisyt, 4-5 pacanai tipo negalės sutvarkyt? Nu ok, sustabdysim mašiną ir nusitempsim iki mechanikų. Sugalvosim ką nors. Vaaarom vyrai, bus belenkaaas! Varom kol niekam dar lenciugas neuždėtas, kol dar niekas neapsiženyjo ir kol vaikų neprisidarė!
Žodžiu, mano draugai nebuvo tokie ištoškę nuotykių kaip aš. Jie norėjo dirbti, dirbti, dirbti. Visi norėjo naujesnės tačkos, visi norėjo gerų rūbų, daiktų ir kažką ten dar.
Kiti gal tiesiog pabijojo: vis gi kelios savaitės kelyje + dar kelios Portugalijoje. Kai niekaip, rimtas tripas 18-21 metų pacanams. Vakar dar mama rūbus skalbė ir zrazus gamino, o rytoj jau su Olegu į Portugaliją?
Ir po to viskas. Tas auksinis langas dingo. Pas visus atsirado panos, pas kažką ir žmonos, o pas vieną-antrą jau reikėjo nešti ne dilaičiuką į svečius, o skaniuką vaikams. Pradėjom susitikti vis mažiau ir mažiau. Viskas, pizdėc mūsų chėbrai ir mano išsvajotam pacaniškam road tripui per visą Europą.
Kas svarbu – iš principo nenorėjau į tą kelionę leistis vienas. Idealiai kaip ir sakiau – keturiese-penkiese, bet extra atvėju norėjau bent triese su maladėc žmonėm.
Atidėjau tą įdėją į spintą(bet nepamiršau) ir pradėjau keliauti pats. Po to tapau freelanceriu ir pradėjau keliauti tiek, kiek noriu.
Tada prasidėjo visokie Tailandžiukai, Naujosios Zelandijos, Australijos, Baliai, Singapūrai ir kiti tropikai – dar viena mano sena svajonė(vaikystėje visada norėjau pagyvent tarp palmyčių).
Įdėjos atgimimas
2021.05 grįžau į Lietuvą iš Kanarų salų. Už lango max siautėjo liga_kurios_negalima_minėti (taip taip, Harry Potter pun intended).
Azijoje aišku daug važinejau su mopedais, kas man labaaai patiko. Plius kad nereikėtų visų tų fucking kaukių dėvėt autobusuose, nusprendžiau ir Lietuvoje nusipirkti motorolerį.
Ir tada vienas mano senas draugas Aistis(beje vienas iš tų su kuo max norėjau važiuot), pasakė:
Mano brolis Karolis dirba su motoroleriais. Ta prasme ne šiaip dirba, o jau kokius 15 metų iš garažo neišlenda. Nusiperka/sutvarko/parduoda mopedus, visiškai tuom gyvena, grynas darboholikas ir galintis išrinkt/surinkt variklį vos ne užmerktom akim.
O aš kaip tik mažai gaudžiausi toje temoje ir nenorėjau pirkti nupersto, pavargusio mopedo iš kokio paauglio. Patys žinot, „kuresi puikei ir malonei vaziuoja, mergina vazinedavo i pardotuve ir atgal” kind of shit.
Man labiau patinka nusipirkti tvarkingą daiktą ir kad nereikėtų po to prie jo knistis ir kažką ten pastoviai taisyt.
Tą ir pasakiau nuvažiavęs pas mechaniką Karolį. Jis pasiūlė juodą Kinietišką motorolerį Berini, kuris kaip man jo kolega pasakė yra „max Vespos kopija, visos mergos bus tavooo”.
Aš atsakiau kad tai beprasmiška, nes dauguma mergų nežino kas yra Vespa + man niekada nereikėjo jokių transporto priemonių kad sėkmingai su jom bendrauti + dabar turiu merginą.
Beeet, padaręs test draivą iš karto supratau, kad tas motoroleris man patinka. Patogus, malonus ir gerai važiuoja. Sumokėjau apie 500€ už moto + dar kažkiek už papildomą sutvarkymą ir „paturbinimą”, kad važiuotų ne 45 km/h, o bent jau 55 😂
Toliau viskas buvo super: pirmą kartą Lietuvoje turėjau „ratus”, praleidau puikią 2021 Vasarą. Klaipėdoje ir aplink važinėjausi su savo moto ir visai net prie jo pripratau. Patogu, visur privažiuosi, ir visur parkingas nemokamas be jokių parkių. O dar su pana, romantika, vėjelis ir visa kita. Žodžiu, max patiko!
Ir kažkada Rūgpjūtį važiuojant pažįstamų mašinoje, žiūrėjau pro langą į Lietuvos pievas ir galvojau kas toliau? Vasara tuoj pasibaigs, kur aš šį kartą noriu lėkti kad šiltai peržiemoti? Plius dabar dar ir merginą turiu, tai jau reikia galvoti kad abiems tiktų.
Stop.
Turiu crazy, nuotykius mėgstančią merginą. Ji gi su manim ir autostopu Lietuvoje keliavo ir miškuose kempino ir irklentėm nuirklavo nuo Vilniaus iki Kauno. Patikrintas žmogus.
Turiu fainą motorolerį, kuris per visą Vasarą manęs nei kartą nenuvylę. Viskas super, patikimas darbinis arkliukas.
Ble ne, čia jau per žiauriai būtų, su tokiu mopedu iki Portugalijos. Nu bet pala, o jeigu? O kodėl ne? Hmmm, nu davai viską normaliai apgalvok Olegai:
Atidarau mapsą ir pažiūriu kiek kilometrų iki Portugalijos. Iš karto žinojau, jog važiuoti noriu per Pietų Europą, Viduržiemio pakrante.
Nafik man visokios Olandijos / Vokietijos su autobanais ir taisyklėm, kai yra šilti pliažiukai su nors ir ne kokosų, bet datulių palmytėmis? Skaidrus, šiltas Viduržiemio vandenukas, Saulytė ir afigėni vaizdai. Taaaip taip, tikrai reik lėkt palei pakrantę. Greitai sumečiau preliminarų maršrutą.
Okeeey, iki Portugalijos apie 6000km. Neskubiai važiuosim 200km per dieną, nes daugiau jau sunkoka dviese su motoroleriu. Žinoma porai dienų per savaitę stosim pailsėti ar perlaukti lietingas dienas, jei kartais ateitų. Plius kartais reikės ir stot kavinėse kad padirbt ir pakraut kompus.
Pagal mano skaičiavimus, neskubiai važiuojant į Portugaliją prireiks apie 6 savaičių.
Atsisukau į merginą ir tiesiai pasiūliau: nori lėkti su motoroleriu iki Portugalijos? Važiuosim neskubiai apie pusantro mėnėsio. Dažniausiai kempinsim, daug Gamtos, daug pliažiukų nes lėksim palei Viduržiemio pakrantę. Išvardinau dalį šalių ir preliminarų planą.
Ji iš karto tokia: palei pakrantę? Uuuu, bus Italijaaa? 😍 Prancūzijaaa? 😍 Ispaaanija, Portugalija? 😍 Maudynės, saulelydžiukai ir pliažiuuukai? Noriuuu 😍🥰
Žodžiu, jos net nereikėjo įkalbinėti, žmogus iš karto sutiko 😀
Ji dar nežinojo kur ji veliasi. Nežinojo kad kelionėje praleisim ne ~40, o 75 dienas. 😅
3 kartus sugęsim ir teks kartu stumti mopedą pro kukurūzų laukus. Siaurais serpantinais kilti į kalnus 15-20km/h greičiu(nes daugiau tiesiog netraukia), o už galo važiuos 10 mašinų ir negalės aplenkti.
Bet nei vienas nei garso nei žodžio, nes visi mato – važiuoja dviese, su pilnai apkrautu mini motoroleriu ir iš… LIETUVOS?!
Suprantantys žmonės rodė liuksus, baikeriai irgi rodė respectą 😀
Pasiruošimas kelionei motoroleriu
Kadangi man jau teko gyventi miškuose Lietuvoje, Naujoje Zelandijoje, Kanaruose ir kitur, turėjau amuniciją. Palapinę, hamaką, miegmaišį, mini dujinę, titaninį puodą, ir kitus panašius daiktus.
Dasipirkome ko reikėjo iš rūbų ir kempingo. Taip pat sujungėme dvi nedideles tašes ir uždėjome jas ant moto kaip balną. Patogu ir telpa papildomų daiktų. Dažniausiai tas tašes naudojome granatams, mandarinams, apelsinams ir kitiems vaisiams kuriuos skynėme kelionės metu. Bet apie tai vėliau. 😏
Taigi, save daug maž paruošėme, atėjo laikas paruošti moto.
Iš karto paminėsiu – kai tik kažkam pasakydavau apie šį planą, beveik visi bandė atkalbėti. Čia absurdas, su tokiu mopedu be šansų 6000 km pravažiuot, dar dviese su pana? Seniii nebesvaaaik tu jau. O kur miegosit? O jeigu pastrigsit, o jeigu suges moto?
Tuomet atvėžiau moto pas tuos pačius mechanikus Karolį ir Raimondą ir papasakojau apie planą. Jie iš savo perspektyvos bandė man paaiškinti, jog mano moto švelniai tariant netinka 6000km tripui ir dar dviese.
Tačiau pro visą šitą nepalaikymo virtuvę aš jau esu parejęs ne kartą savo gyvenime. Prieš mano 2 mėnėsių [autostopas + miegot su palapke pliaže] tripą po Tailandą, mane taip pat beveik visi atkalbinėjo.
Kai nusprendžiau mesti vergavimus įmonėje ir tapti freelanceriu, irgi dauguma pažįstamų žmonių nenorėjo to priimti ir kritikavo.
Tokiu pavyzdžių turiu dar daug. Visur esmė ta pati – aš išmokau klausytis savęs ir savo širdies einant link savo svajonių.
Tą patį patariu ir tau. Jeigu suplanavai kažką grandiozinio – neklausyk tų, kurie niekada nieko panašaus nėra darę ir sako kad tau irgi nesigaus. Nori prabėgti maratoną – ieškok patarimų tik pas tuos, kurie yra jį prabėgę. Į visų kitų nuomonę žiūrėk taip, lyg kalbėtum su vaikais.
Tiek tripas Tailande tiek tapimas freelanceriu buvo vieni geriausių sprendimų mano gyvenime ir džiaugiuosi, jog nieko nepaklausiau ir tvirtai siekiau savo tikslų.
Tas pats buvo ir šį kartą, todėl aš tvirtai ir trumpai pasakiau vyrams: nebandykite manęs perkalbėt, aš važiuosiu bet kokiu atvėju, viskas. Ko prašau iš jūsų – maksimaliai, netaupant, paruoškite moto tokiai kelionei ir išmokykite mane būtiniausių priežiūros dalykų.
Dar kartą noriu padėkoti vyrams Karolis ir Raimondas. Savo srities profai. Viską išrinko, viską peržiūrėjo, pakeitė daug dalių ir visą dieną dirbo prie mano moto, už sąžiningą kainą.
Dabar jau galiu pasakyti – apart keleto smulkių gedimų(kas yra normalu kai moto veža 180kg 6000km), viskas praėjo puikiai ir jie tikrai puikiai atliko savo darbą! 💪
2021.09.09 viską pilnai supakavome, su visais atsisveikinome ir apie 17 valandą pajudėjome link Portugalijos.
Užbėgdamas įvykiams už akių pasakysiu: tai buvo viena iš laukiniausių mano kelionių. Turėta ir lengvų ir sunkių dienų, ir gedimų ir laukimų ir atradimų ir daaaug gražių vaizdų! Bet imant bendrai – viskas praėjo puikiai ir tai buvo nuostabus, ryškus ir nepamirštamas tripas!
Ir apie tai aš pradėsiu pasakoti antroj daly 😏
Vertas dėmėsio straipsnis?
Draugai ir aš būsim dėkingi jeigu pasidalinsi!
